(LT) Įtraukusis ugdymas kaip diskriminacijos ir savivokos sprendimas #SOLIS

Europos Sąjungos programos “Erasmus+” lėšomis finansuojamas SOLIS projektas tiria pagrindines 12–16 metų moksleivių kultūrinės įvairovės ir diskriminacijos problemas.

Projekte bendradarbiauja Loughborough universitetas (Jungtinė Karalystė), “E-Consultants” (Norvegija), “People Help The People” (Italija), “AcrossLimits” (Malta), Europos socialinis verslumo ir inovatyvių studijų institutas (Lietuva), Afyonkarahisar Provincial National Education Directorate (Turkija), “Research Paths” (Graikija), European Learning Centre (Ispanija).

Projekto tikslas — sukurti mokiniams skirtą e. mokymosi platformą ir mokytojams skirtą internetinį mokymo portalą, kuriame būtų galima vykdyti interaktyvią ir bendradarbiavimo veiklą, pavyzdžiui, skaitmeninių istorijų pasakojimą, skatinti tarpusavio mokymąsi ir dalijimąsi, siekiant kelti mokinių gerovės lygį.

Dalyvaujančiose šalyse buvo atlikti išsamūs tyrimai. Visą ataskaitą galima perskaityti SOLIS projekto interneto svetainėje www.solis-project.eu. Tyrime nustatyti įvairūs iššūkiai, kylantys kuriant įtraukiąją mokyklos aplinką. Mokinių vaidmuo yra labai svarbus, nes būtent jų požiūris į bendraamžius formuoja įtraukiąją mokymosi aplinką.

Mokytojai turėtų gebėti priimti įtraukiojo ugdymo etosą kaip pagrindinį principą savo mokymo praktikoje. Daugeliui mokytojų trūksta tinkamų mokymų, kad galėtų tai daryti. Todėl mokytojų mokymas yra būtina įtraukiojo proceso sąlyga, o SOLIS projekto tikslas — padėti taikyti inovatyvius mokymosi metodus laikantis holistinio požiūrio.

Visos aštuonios šalys įtraukųjį ugdymą laiko savo švietimo sistemų tikslu. Šią tendenciją galima matyti iš daugelio tarptautinių konvencijų ir sutarčių, kurios buvo įtrauktos į nacionalinius teisės aktus. Remdamiesi SOLIS partnerių Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Maltoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Turkijoje nacionaliniu lygmeniu atliktais tyrimais, nustatėme, kad įtrauktis kaip sąvoka turėtų būti kuo platesnė: ji turėtų apimti visus besimokančiuosius, nepriklausomai nuo jų tapatybės, kilmės ar gebėjimų.

Kiti tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad kai kuriose Europos šalyse integracija, o juo labiau prisijungimas prie dominuojančios kultūrinės paradigmos nėra įtrauktis. Įtrauktis pripažįsta ir priima įvairovę bei skirtumus kaip resursus, o ne kaip problemą. Šia prasme įtraukioji mokykla reaguoja į skirtingus atskirų mokinių poreikius ir priima skirtingas kultūrines praktikas, egzistuojančias daugiakultūrėse visuomenėse, kaip jos pasireiškia mokyklos kontekste. Įtraukusis ugdymas didina bendraamžių bendravimo ir artimų draugysčių užmezgimo galimybes tarp sveikų ir negalią turinčių mokinių, nes negalia yra vienas iš pagrindinių atskirties veiksnių.

Įtrauktis apima įvairovę. Visi projekto dalyviai įsivardijo pažeidžiamas grupes, kurioms gresia didesnė atskirties rizika. Pažeidžiamos grupės buvo nustatytos, remiantis šiais kriterijais: skurdas, lytis, etninė kilmė (ypač imigrantų ar pabėgėlių statusą turintys asmenys), religija, seksualinė orientacija, tapatybė ir negalia.

Pastebėta, kad dalyvaujančiose šalyse taikomos įvairios strategijos.

Jungtinėje Karalystėje atliktas atvejo analizės tyrimas atskleidė, kad vienoje iš mokyklų kiekvieną savaitės trečiadienį vyksta „Gerovės trečiadieniai“, kurių metu mokiniai grupėse nagrinėja įvairias su gerove susijusias temas. Buvo pastebėta, kad paliečiant asmenines temas vaikai atvirai kalba, yra susidomėję, neatrodo, kad šios temos jiems keltų kokių neatogumų ar būtų nemalonu kalbėti apie tai.

Turkijoje fizinio lavinimo ugdymas yra naudojamas kaip įtraukusis metodas, siekiant stiprinti laikinai ir tartautiniu mastu saugomų žmonių socialinį ryšį.

Italijoje kai kuriuose Palermo miesto rajonuose vykdomas projektas “InterAction — įgūdžių ugdymas, apimantis bendruomenės švietimą, siekiant didinti mokyklą baigiančių asmenų skaičių.

SOLIS projekte nagrinėjami metodai, kurių pagrindinė strateginė priemonė yra skaitmeninis istorijų pasakojimas. Skaitmeninis pasakojimas — tai media priemonė, kuria žmonės gali apibūdinti situaciją ar patirtį. Pasitelkiant šį metodą galima autentiškai išreikšti pasakotojo mintis, emocijas ir patirtį. Skaitmeninis pasakojimas, naudojamas mokyklos aplinkoje, gali atlikti svarbų vaidmenį didinant mokinių sąmoningumą ir užkertant kelią vieni kitų atstūmimui.

—

#SOLIS
#inclusiveeducation
#socialinclusion
#erasmusplus
#digitalstorytelling